Informacija

3D spausdinimas

3D SPAUSINIMO NAUDA NAUDA KADA NAUDOTI

G CODAS

FDM

KADA NAUDOTI

VEIKIMO PRINCIPAS

SKIRTINGI JUDIJOMO SISTEMU TIPAI

SPAUSDINIMO PLASTIKAI

PLA
PTG
TPU
PP (KITI INDŽINERINAI PLASTIKAI)

SLA

VEIKIMO PRINCIPAS

KADA NAUDOTOI


KOMPOZITAI

Kompozitai – vienos pažangiausių šiuolaikinės medžiagų inžinerijos medžiagų. Iš jų gaminami orlaiviai, lenktyniniai automobiliai, vėjo jėgainių mentės, kosminė technika, sporto įranga ir daugybė kitų gaminių, kuriems reikalingas didelis tvirtumas, mažas svoris ir ilgaamžiškumas. Iš tiesų su kompozitais daugelis susiduriame kasdien. Vienas geriausiai žinomų pavyzdžių – gelžbetonis. Betonas puikiai atlaiko gniuždymo apkrovas, tačiau yra trapus tempiant, todėl jis armuojamas plieniniais strypais. Sujungus šias dvi medžiagas gaunama konstrukcija, kuri yra gerokai tvirtesnė nei kiekviena medžiaga atskirai. Tuo pačiu principu veikia ir šiuolaikiniai pluoštiniai kompozitai. Nors kompozitai gali atrodyti sudėtingi, jų veikimo principas yra gana paprastas. Juos sudaro armuojanti medžiaga – anglies, aramido (Kevlaro) arba stiklo pluošto audinys – ir rišamoji medžiaga, dažniausiai termoreaktyvioji derva. Derva įsiskverbia į pluoštą, jį suriša į vientisą struktūrą ir sukietėjusi suformuoja itin tvirtą detalę. Savo gamyboje naudojame tik epoksidinę dervą (epoksidą), kuri pasižymi vienomis geriausių mechaninių savybių, puikiu sukibimu su pluoštais, mažu susitraukimu kietėjimo metu ir dideliu atsparumu aplinkos poveikiui. Dėl šių savybių epoksidinė sistema plačiai naudojama aviacijos, automobilių sporto ir kitose aukštųjų technologijų srityse. Galutinės kompozitinės detalės savybės priklauso ne tik nuo pasirinkto pluošto medžiagos, bet ir nuo audinio pynimo rašto, pluoštų orientacijos, sluoksnių skaičiaus bei jų išdėstymo. Tinkamai parinkus šiuos parametrus galima pagaminti itin lengvas, tačiau ypač standžias ir dideles apkrovas atlaikančias konstrukcijas, pritaikytas konkrečiai paskirčiai. Toliau šiame puslapyje rasite išsamią informaciją apie skirtingus pluoštus ir medžiagas, jų savybes bei rekomenduojamas naudojimo sritis. Tai padės lengviau nuspręsti, kuri medžiaga geriausiai tinka jūsų projektui. Jeigu nenorite gilintis į technines detales, tiesiog atsiųskite mums užklausą ir trumpai aprašykite, kur bei kaip gaminys bus naudojamas. Atsižvelgdami į apkrovas, darbo aplinką, svorio, standumo ir kainos reikalavimus, parinksime optimalias medžiagas ir pagaminimo technologiją būtent jūsų projektui.

Kodėl kompozitiniai gaminiai yra brangūs?

Kompozitinių gaminių kainą lemia ne vien daug rankinio darbo reikalaujanti gamyba, bet ir pačios medžiagos. Pluošto audiniai turi būti tiksliai iškirpti, sudėti reikiama kryptimi, impregnuoti derva, vakuumuojami ir paliekami kietėti. Daugumos šių procesų neįmanoma visiškai automatizuoti, todėl kiekviena detalė reikalauja daug patyrusio specialisto darbo. Pačios medžiagos taip pat yra sudėtingos ir brangios pagaminti. Pavyzdžiui, anglies pluoštas gaminamas kaitinant specialius polimerinius pluoštus beveik 3000 °C temperatūroje, kol lieka beveik vien anglies atomų struktūra. Tai ilgas, sudėtingas ir daug energijos reikalaujantis procesas, todėl aukštos kokybės anglies pluošto audiniai yra vienos brangiausių inžinerinių medžiagų. Papildomas išlaidas sudaro formų (moldų) gamyba. Kiekvienai unikaliai detalei dažniausiai reikia atskiros formos, o ilgas dervos kietėjimo laikas riboja gamybos našumą. Dėl to kompozitų gamyba ekonomiškai naudingiausia mažoms serijoms – maždaug nuo 3 iki 100 vienodų detalių, nes tą pačią formą galima panaudoti daug kartų. Tačiau ne kiekvienai detalei būtinos maksimalios mechaninės savybės. Jeigu gaminiui svarbiausia tik išvaizda, paviršiaus kokybė ar vizualinis efektas, galima rinktis dengiamąjį kompozitinį sluoksnį (skin). Tokiu atveju ant pigesnio pagrindo uždedamas plonas tikro anglies, stiklo ar kito pluošto sluoksnis, kuris suteikia norimą išvaizdą, tačiau nereikalauja didelio kiekio brangių medžiagų. Tai leidžia pagaminti estetišką detalę už gerokai mažesnę kainą, kai jos nereikia naudoti kaip apkrautos konstrukcinės dalies. Vis dėlto tai nereiškia, kad kompozitai netinka vienetinei gamybai. Priešingai – didelė dalis mūsų projektų yra unikalios, pagal individualų užsakymą gaminamos detalės. Parenkame tinkamiausią gamybos metodą ir medžiagas, kad net vienetinis gaminys būtų ekonomiškai pagrįstas ir atitiktų konkrečius techninius bei estetinius reikalavimus.

KOMPOZITU REMONTAS

Iš kompozitinių medžiagų pagamintas detales dažniausiai galima remontuoti net ir tada, kai pažeidimas apima ne tik paviršių, bet ir armuojančius sluoksnius. Remonto metu pažeista dervos matrica ir sutvirtinimo medžiaga pašalinamos, o jų vietoje suformuojami nauji kompozito sluoksniai. Jie sujungiami su nepažeista detalės dalimi taip, kad apkrovos būtų perduodamos per kuo didesnį plotą ir būtų atkurtos reikalingos mechaninės savybės. Tinkamai atliktas remontas gali atkurti didelę dalį pradinio detalės tvirtumo ir standumo, tačiau prieš pradedant darbus būtina įvertinti pažeidimo dydį, vietą, apkrovų kryptį, naudojamą pluoštą, sluoksnių išdėstymą ir detalės eksploatavimo sąlygas. Dėl šios priežasties kiekvienam remontui parenkamas individualus sprendimas. Kompozitinių detalių remontas turi ir tam tikrų apribojimų. Remontuojamos vietos forma, paviršius ar storis gali šiek tiek pasikeisti, o tam, kad nauji sluoksniai būtų patikimai sujungti su esama konstrukcija, remonto zona kartais turi būti pastorinta arba išplėsta už matomos pažeidimo vietos ribų. Tai ypač svarbu konstrukcinėms detalėms, kurioms tenka didelės apkrovos. Papildomų iššūkių atsiranda tada, kai kompozitas atlieka ne tik konstrukcinę, bet ir estetinę funkciją, pavyzdžiui, kai išorinis sluoksnis yra skaidrus ir pro jį matomas anglies pluošto pynimo raštas. Jeigu pažeidimas yra didesnis ir reikia keisti pačią armavimo medžiagą, po remonto pluošto kryptis, pynimo raštas ar jo vientisumas gali skirtis nuo likusios detalės, todėl net ir techniškai nepriekaištingai suremontuota vieta gali likti vizualiai pastebima. Tokiais atvejais remonto žymes galima paversti sąmoninga dizaino dalimi – remontuotoje zonoje suformuoti veidrodinio blizgesio paviršių, panaudoti vizualiai kontrastingą pluoštą arba kitokį pynimo raštą. Kai reikalingas vientisas visos detalės vaizdas, galima pakeisti arba papildomai suformuoti visą išorinį kompozito sluoksnį, taip paslepiant lokalią remonto vietą ir atkuriant vienodą paviršiaus raštą. Taip pat remontuojame ir atnaujiname viršutinius apsauginius bei dekoratyvinius kompozitinių detalių sluoksnius. Ilgainiui dėl ultravioletinių spindulių, temperatūros pokyčių, drėgmės, cheminių medžiagų ar netinkamos priežiūros skaidrus paviršius gali pagelsti, prarasti blizgesį, pasidaryti matinis, susibraižyti arba pradėti sluoksniuotis. Tokie defektai ne visada reiškia, kad pažeista pati konstrukcinė detalės dalis – dažnai būna nusidėvėjęs tik lakas, gelkautas, skaidrios dervos arba kitas viršutinis apsauginis sluoksnis. Atnaujinimo metu pažeistas ar pageltęs paviršius nušlifuojamas, pašalinamos atsisluoksniavusios ir sukibimą praradusios medžiagos, o tuomet suformuojamas naujas apsauginis sluoksnis. Atsižvelgiant į detalės paskirtį, gali būti naudojama skaidri dervos sistema, ultravioletiniams spinduliams atsparus lakas, gelkautas arba kita aplinkos poveikiui pritaikyta danga. Po galutinio šlifavimo ir poliravimo galima atkurti matinį, blizgų arba veidrodinį paviršių. Svarbu suprasti, kad stipriai pageltusios dervos ne visada įmanoma visiškai išskaidrinti, ypač jeigu spalvos pokytis įvyko gilesniuose kompozito sluoksniuose. Tokiu atveju pašalinamas viršutinis pažeistas sluoksnis ir, jeigu reikia, suformuojamas naujas dekoratyvinis pluošto sluoksnis. Tai leidžia ne tik pagerinti detalės išvaizdą, bet ir apsaugoti ją nuo tolesnio ultravioletinių spindulių, drėgmės bei mechaninio poveikio. Prieš pradėdami remontą įvertiname pažeidimo gylį, konstrukcijos paskirtį ir pageidaujamą galutinį vaizdą, o tada parenkame tinkamiausias medžiagas, remonto technologiją ir paviršiaus apdailą, kad detalė būtų ne tik patikima, bet ir estetiškai patraukli.

SKINIMAS

INFUSIJA

TURINAI KOMPOZITAI (FORGE CARBON FIBER)

KOMPOZITITINIU DETALIU STORIS NAUDOJENT SKIRTIGUS METODUS

KADA KOKI METODA NAUDOTI

MEDZEGOS

CARBONAS IR JOS RASTAI

ARMIDAS

LABAI DIDELIS TENSE NENUTRAUKEMAS NEPERPJAUNAMAS NEPRASISKVERBEMAS

STIKLO PLUOSTAS

PIGUS LABAI LANGSTUS

KILIMELIS VS AUDINIS
SRTIKLO PLUOSTAS PRIES ANGLIE PLUOSTA

3D SKANAVIMAS


INGINERINIS ATKURIMAS


CNC


CHEMIJA

CHEMIJOS PAGRINDAI

ELEKTROCHEMIJA

ORGANINE CHEMIJA